Naujienos

 Deltuvos mūšis

Ilgąjį savaitgalį ukmergiškiams netrūko pramogų: vos praūžus trumpiausiai metuose nakčiai ir sudeginus Joninių laužus, birželio 25 - ąją Deltuvoje Vilkmergės mūšio inscenizacijoje atgimė gyvoji karo istorija.

Dešimtąjį kartą miestelyje paminėtas 1812m. birželio 28d. įvykęs Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto ir Rusijos caro Aleksandro I kariuomenių susirėmimas, kurį iliustravo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos bei Baltarusijos karo istorijos klubų "kariai".

Kad neprailgų pagrindinio šventės akcento - garsiojo mūšio inscenizacijos laukimas, gausiai susirinkusiai publikai demonstruoti senieji amatai, buvo galima pasižvalgyti tautodailininkų ir prekybininkų mugėse, kuriose siūlyti įvairūs kepiniai bei dirbiniai. Užsukti pasižvalgyti po "kareivių" stovyklą ar karčemą, atvykusieji turėjo galimybę paragauti ir kareiviškų valgių.

Šventę lydėjo muzikinė programa ir pabaigtuvių laužas.



Vitalija Čepaitė, www.ukmergietis.lt

Renginio nuotraukos

Partneriai

TaujėnaiSiesikai Gimtoji žemė

 

Facebook

Dabar esate: Namų puslapis

Namų puslapis

 

DELTUVOS KULTŪROS ALMANACHO „ESKIZAI“ LEIDYBAI UKMERGĖJE – 20 METŲ!


 

 

 

 

Ukmergės kultūros draugija nuo 1990-ųjų metų vykdo leidybinę veiklą ir periodiškai, kartą per metus išleidžia 1000 egz. tiražu almanachą „ESKIZAI“. Tai yra vienintelis tokio pobūdžio regioninės kultūros leidinys Vilniaus apskrityje.

2012 m. sausio pradžioje išėjęs naujausias 2011 metų (Nr. 21) almanacho „Eskizai“ numeris supažindina skaitytojus su senosios Deltuvos Žemės, Vilkmergės apskrities istorija, dabartiniu kultūros vyksmu Ukmergėje ir jos apylinkėse. Leidinį sudaro trys pagrindinės dalys: Ištakos, Įžvalgos, Raiška.

Argi neįdomu žingeidiems skaitytojams sužinoti apie Šešuolius, jų priklausomybę Vilniaus vyskupijai, Šv. Juozapo parapijos bažnytėlę ir dvasininkus? Visa tai yra sudėta publikacijoje „1827 METŲ ŠEŠUOLIŲ PARAPIJINĖS BAŽNYČIOS IR KLEBONIJOS INVENTORIUS“, Vytauto Česnaičio straipsnyje „ŠEŠUOLIAI-SIKULIAI-ŠAŠUOLIAI“ ir klebono Jono Kunigėlio laiške „LAJSZKAS NUO KUNIGA JONA KUNIGIELA“. Apie tarpukario Šešuolių raidą pasakoja ūkininko „MYKOLO DAMULIO PRISIMINIMAI“, Stanislovo Budraičio straipsnis „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAS ŠEŠUOLIUOSE“.

Šešuoliai įdomūs ir netolima praeitimi. Čia slapstydamasis nuo sovietinės kariuomenės vietos mokykloje dirbo, su gyventojais bendravo ir kūrė savitos raiškos dailininkas Audrius Puipa (1960-1997). Apie jį galima pasiskaityti Ramutės Rachlevičiūtės straipsnyjeKAIP KAIMO MOKYTOJAS ŠEŠUOLIUS PASAULYJE GARSINO“. Šešuolių vietovardžiais pasidomėti būtina Agnės Ivaškevičiūtės ir Vaidos Rokaitės tiriamajame darbe „UKMERGĖS RAJONO ŠEŠUOLIŲ SENIŪNIJOS TOPONIMAI“.

Antroji almanacho „Eskizai“ dalis skirta Ukmergei. Vėl ir vėl sugrįžtama prie tarpukario miesto ašies Mariaus Jonaičio tiriamajame darbe - „1-ASIS PĖSTININKŲ DLK GEDIMINO PULKAS XX A. 4-JAME DEŠIMTMETYJE“. Stanislovas Abromavičius iš praeities prikelia Lietuvos Laisvės kovų didžiavyrius straipsnyje „JONAS MISIŪNAS-ŽALIAS VELNIAS“, Gintautas Stankaitis – publikacijoje „LIUDIJA ISTORIJAI IR TAUTAI“. Vytautas Pupšys apažvelgia nepalaužtą sovietmečiu asmenybę darbe „IŠ PRISIMINIMŲ APIE LIETUVOS PARTIZANĄ VYTAUTĄ LAUGALĮ“, prof. Ona Voverienė - Mariją Kinertaitę-Laugalienę straipsnyje „SAVO GYVENIMU IR KANČIA GYNUSI TĖVŲ ŽEMĘ“.

Kuklūs prisiminimai ir godos skirtos a. a. kunigui Eduardui Semaškai parašyti JAV gyvenčio kraštiečio Jono Šarkos „APŠAUDYTI POGRINDŽIO BIULETENIAI“ ir JAV gyvenančios kraštietės Sofijos Jelionienės ir prof. Romualdo Baltrušio publikacijoje „PASKUTINIS SUDIEV GERBIAMAM KAPELIONUI“.

JAV gyvenantis kraštietis KEISTUTIS PETRAS DEVENIS publikacijoje „RETAI APTINKAMI 1941 METŲ UKMERGĖS PAŠTO ŽENKLAI“ almanacho skaitytojus supažindina su įdomia 1940 m. tarybmečio pašto ženklų istorija, o Vytautas Česnaitis atveria Jurgio Arno Šaltenio (1911-1959) publikacijas ir teatro meną vokietmečiu publikacijoje „TEATRINĖS PASTABOS IR ATRADIMAI JURGIO A. ŠALTENIO VOKIETMEČIO RECENZIJOSE“.


Veprių krašto istoriją naujajame leidinyje papildo publikacija „KUNIGO ANTANO ŠARKOS ADMINISTRACINĖ TREMTIS Į LATVIJĄ“ bei tiriamosios išvykos 2010/11 metais rezultatai Simonos Zvicevičiūtės straipsnelyje „KELIONĖ Į BEBRENĘ.

O štai Vaiva Lanskoronskytė leidinyje „UŽMIRŠTI ALMANACHŲ PUSLAPIAI“ pristato poetą Balį Rukšą. Marija Radzevičienė – rašytoją Petkevičaitę straipsnyje „PAGARBA RAŠYTOJAI GABRIELEI PETKEVIČAITEI-BITE. Vaiva Žiauberienė pasakoja apie kryždirbį iš Bakšionių „MEDŽIO DROŽĖJAS VALENTAS BUTKUS PO DIEVO DIDELIU DANGUM“, Raminta Sidabraitė – Danutę Vaskelaitę - „POETĖ, DAILININKĖ, MUZIEJININKĖ“. Virgilijus Apanavičius prisimena iškovotą Laisvę straipsnyje „KUKLŪS 1991-ŲJŲ SAUSIO ĮVYKIŲ PRISIMINIMAI.

Originaliosios kūrybos skiltyje puikuojasi Algirdo Ražinsko, Igno Lukoševičiaus, Vytauto Jancikevičiaus, Antano Guzelio, Rasos Jeskelevičienės, Vaivos Žiauberienės, Romo Railos darbai. Jaunimui Ženklų skiltyje atstovauja: Tadas Zaronskis, Agnė Kardelytė, Skirmantė Ramoškaitė, Rasa Kacevičiūtė, Silvija Gaškaitė, Justina Razumaitė.

Beje, visai netikėtai skaitytojams almanache išdėstytos ir Vaivos Žiauberienės kritinės pastabos „DRAUGIŠKI LITERATŪRINIAI PAPLEKŠNOJIMAI PER PEČIUS“, Gintauto Stankaičio „KAS TU, POEZIJA, ESI?“, Rasos Griškevičienės palinkėjimai – „ŽOLYNŲ ŠNABŽDĖJIMAS PO ŽAIBŲ VIRAŽAIS“, Kęstučio Griškevičiaus – „PRIIMK EILĖRAŠTĮ“, pristatyta viešnia - Jolita Valčiukienė.

Leidinį puošia menininkų A. Puipos, D. Vaskelaitės, V. Butkaus darbų spalvotos įklijos, Šešuolių ir Bebrenės bažnyčių architektūra. Almanache patalpinta virš 200 fotografijų, pristatomi Stanislovo Budraičio, Nijolės Paškauskienės ir jos foto klubo jaunųjų fotografų įsimintini darbai, kasmet rengiamo „Atradimų“ konkurso nuotraukos.

Skaityk ir džiaukis... Atsiskleisk, rašyk ir bendrauk...


Vytautas Česnaitis

 


Sveiki atvykę į Vilniaus ukmergiečių bendruomenės svetainę.

2005 m. įkurta bendruomenė savo gretose vienija iš Ukmergės krašto kilusius, dabar Vilniuje gyvenančius ir dirbančius žmones, kupinus kilnių sumanymų, idėjų puoselėti ir gražinti savo gimtąjį kraštą.
Tikimės, kad nuo didžiulio sostinės šurmulio, nesibaigiančių darbų gausos pavargę kraštiečiai saviškių būryje, prisiminimais sugrįždami į gimtąsias vietas, ras sielos atgaivą, prie diskusijų stalo gims naujų idėjų, pasiūlymų garsinti savąjį kraštą ir jame gyvenančių žmonių darbus. Pasitelkę profesinę patirtį galime prisidėti prie tolesnio Ukmergės krašto kultūrinio vystymosi, konkrečiais darbais paremti įvairiapusę veiklą saugant krašto istorijos, kultūros bei gamtos paveldą.
Tuos, kurių šaknys Ukmergės krašte, kam mieli ir brangūs prisiminimai apie gimtinę, kviečiame tapti mūsų bendruomenės nariais!

 

 

 

 


Sekantis puslapis: Apie mus